BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Apie Kilimo vardo istoriją ir jį patį

Sveiki, šis blogas bus skirtas mano močiutei, kurią mano artimų draugų tarpe priimta vadinti Kilimu. Šitas pavadinimas atsidaro, kai su drauge kiaurus vakarus plepėdavom telefonu ir apšnekinėdavom savo namiškius. reikėjo juos pavadinti slapyvardžiais, kad jie nesuprastų. Taip mūsų namuose ir atsirado visokie Foteliai, Kėdės ir Kilimai. Kiti pavadinimai ne taip prigijo, bet kadangi Kilimas buvo itin dažnai minimas mūsų pokalbiuose, jo vardas labai prigijo ir dabar net jis pats nepyksta ir nesistebi, kai aš jį taip vadinu. Beje, nekreipkite dėmesio, kad kalbėdama apie savo močiutę sakau JIS - tai irgi jau tapo įpročiu. Beje, Kilimas pasakojo, kaip darbe kažkas kalbėjo, kad reiktų salėje patiesti naują kilimą ir jis net atsisuko, nes pamanė, kad kalbama apie jį, taigi, matote, šitas vardas jam tikrai tinka.

O dabar apie jį patį. Na, be ir tai aiškų faktų, kad jis yra mano močiutė ir kad aš su juo gyvenu, reiktų papasakoti apie jį ir jo gyvenimą. Aš nežinau, kiek jam metų, bet žinau, kad gimė jis 194x metais. paskutinio skaičiaus nežinau, nes tai - valstybinė paslatis, bet galima suprasti, kad jam nuo 60 iki 69 metų. Jis nesveikai dievina Vokietiją ir viską, kas su ja susiję, jaunystėje ten turėjo draugų ir kartais pas juos lankydavosi. Ir dabar pas mus namie pilna daiktų, apie kuriuos jis pasakytų: “šitą pirkau Leipcige 1972, tą dieną …” bla bla bla, prasideda begalinės istorijos, beveik kaip Simpsonų senelio istorijos apie karą.

Dar jis vairuoja ir nepaprastai tuo didžiuojasi. Turi antrą ar tai trečią (neskiriu) vyšninį golfą ir nepaprastai tuo didžiuojasi. vairuoja, žinoma, ne nuolat. tipiškas sodininkas. Šiaip kaip bobutė vairuoja tikrai gerai. kartais pasiekia net 120 greitį. nelabai mėgsta lenkti. kai reikia iš pakelės įsukti į pagrindinį kelią, gali stovėt ir 5 minutes kol jam pagaliau atrodys, kad aplink nėra mašinų ir sukti saugu.

Kilimas dirba darželyje, kaip jis pats sako - meninio ugdymo pedagogu, kaip vaikai sako - salės vadybininke, o iš tikrųjų muzikos vadove. Baigęs muzikos teoriją konservatorijoje, tada tai skaitėsi aukštesnysis mokslas, norėjo tęsti mokslus toliau, bet būdamas devyniolikos ištekėjo už šešiais metais vyresnio vyro, nes jis taip suderėjo su Kilimo tėvais. Pačiam Kilimui pusiau juokais už tai buvo pažadėtas trilitrinis vyšnių uogienės stiklainis, o vyšnias jis tikrai mėgo… Vėliau pagimdė mano mamą.

Tikras Kilimo vartas Irena.

Laivalaikį jis dažniausiai leidžia prie teliko. Žiūri Nekveiatą meilę, nors šiaip keikia serialus. Nekvistą meilę irgi keikia, bet vis tiek žiūri. Kartais nueina į operą ar šiaip kokį koncertą. Myli klasikinę muziką, ypač Mocartą. Šiaip muzikos namie neklauso, nebent klasikos programą per radiją. dar siaubingai mėgsta įsirašinėt iš mago į kasetes visokius išgirstu kūrinius ir Gerulaičio paskaitas apie kompozitorius ir pan.

Turi draugų. Vieną terapeutę iš centro poliklinikos, dar tris muzikes, vieną fainą tetulę Utenoj. Turi giminių Biržuose, į senatvę kažkaip pradėjo truputį bendraut su jais. O svarbiausia - turi bachūrą Serapiną, kurį su draugėm vadina ponu Ūsu. Apie jį mažai žinau, bet atrodo, jis ir pats vertas atskiro blogo.

Kilimas moka rašyti smsus ir šiaip naudotis mobiliu. Kartais rašo ir su smailais.

Manau, kad šiandienai jau pakaks, nes laikrodis sako, kad reikia eit miegot. Kitąkart pasistengsiu pradėti rašyti apie erzinančius Kilimo gyvenimo įpročius, kurie būtent ir buvo inspiracija man pradėt rašyt šitą blogą. Dar ačiū draugei, kad patarė tai rašyt, nes jei ne jums, tai man tikrai bus įdomu pačiai paskaityt.

Laukite naujų Kilimo nuotykių. :)

Labanakt.

Rodyk draugams




Naujausi irašai

Archyvas